| | Mieli Broliai Seserys, Teli vyskupijos Tikintieji Katalikai,
Vasario 21 d., Pelen treiadien, pradedame ventj tikjimo pagilinimo, dvasinio atsinaujinimo, atgailos, atsivertimo laikotarp. Ankstyvojoje Banyioje Gavnios ventimas susiformavo i suaugusij rengimo Kriktui tvarkos. Smoningo gyvenimo ami pasiek tikintieji buvo tuomet (kaip ir dabar po Vatikano II Susirinkimo) kriktijami po vien met trukms pasirengimo, vadinamojo katechumenato. Šis pasirengimas prasiddavo Gavnios pirmj sekmadien, tsdavosi visus metus ir baigdavosi met kitos Gavnios pabaigoje – Didj etadien Velyknakio pamaldose priimamu Kriktu. Per visus pasirengimo metus krikto kandidatai, vadinamieji katechumenai, buvo supaindinami su Kristaus tikjimo tiesomis, buvo mokomi ir pratinami gyventi pagal krikionikj tikjim bei laikytis Dievo ir Banyios sakym.
Kaip minjome, po Vatikano II Susirinkimo tokia pasirengimo kriktui tvarka smoningo amiaus sulaukusiems tikintiesiems vl atkurta visoje Banyioje. Kiekvien met Gavnia yra intensyvi dvasini pastang metas tiek besirengiantiems Kriktui suaugusiesiems, tiek j prisimenantiems. Pagrindinis krikionio per Gavni udavinys - igyventi Krikto sakramento slpin ir per j gaunamas ar gautas malones. Prisiminkime Šventosios Dvasios kvptus apatalo Pauliaus odius: „Argi neinote, jog mes visi pakriktyti Kristuje Jzuje esame pakriktyti Jo mirtyje? <…> Kriktu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jzus buvo prikeltas i numirusi Tvo lovinga galia, taip mes pradtume gyventi atnaujint gyvenim <….>.
Mes inome, kad, prisikls i numirusi, Kristus daugiau nebemirta, mirtis Jam nebeturi galios. <….> Taip ir js laikykite save mirusiais nuodmei, o gyvais Dievui Kristuje Jzuje” (Rom 6, 3-11).
Šie Šventojo Rato odiai atskleidia ms priimto ar dar laukiamo krikto giliausi prasm ir esm. Kasmet vsdami Gavni, vis labiau turime tapti mir nuodmei, ir kasmet turime tapti vis labiau gyvenantys Dievui, Jo garbei, Jo mylim moni palaimai.
Šiais, 2007 metais Gavnia ir jos pabaiga Velyknaktis turt bti paymtas gilesniu ryio tarp Gavnios ir Krikto igyvenimo. Prie 20 met, dar sunkios priespaudos metais, ventme ms krato Lietuvos Krikto 600 met jubiliej. Negaljome tuomet to jubiliejaus ne tik iorikai, bet ir vidujai atvsti taip, kaip privaljome, taip, kaip norjome. Anuomet ne kart nuskambjo odiai, kad tinkamai krikto jubiliej, dar kart tursime atvsti, kai Lietuva taps laisva. Taigi dabar tinkamas laikas dvasikai atvsti savo tautos Krikto jubiliej, tinkamai igyvenant ventj Gavnios laik. U tai niekas ms nebaus, neterorizuos. Turime pakankamai religins literatros bei galimybi savo religiniam krikionikam smoningumui ugdyti, pakankamai religini krikionik sambri, organizacij, trksta tik ms ryto ir individuali bei bendruomenini pastang. Nugalj dvasin snaudul, apatij, tikrai galime pasiekti, kad tikjimo viesa skaisiau rt ms irdyse, kad Krikto malon bt giliau suprasta ir igyventa, kad prisiklimo ir aminojo gyvenimo perspektyva mus vis labiau angauot veikliam krikionikam gyvenimui - tiek iapusiniam, laikinajam gyvenimui, tiek aminajam.
Prie 20 met raytuose straipsniuose, Romoje profesoriavs tvas Paulius Rabikauskas SJ tikinamai parod, kaip rpestingai suaugusij Kriktui Banyios nustatyt norm laiksi ms protviai, 1387 met lietuvi Kriktui ruoiantis ir j priimant. 1386 met vasar pradtas pasiruoimas - tautos katechumenatas - buvo ubaigtas po met – 1387-j Velyknakt pradta lietuvi kriktijimo akcija naujai atstatytoje Vilniaus katedroje. O galutinai Lietuvos Kriktas baigtas 1413–1417 metais - emaii Kriktu ir emaii vyskupijos steigimu. Šiais 2007-aisiais – taigi 10 met prie 600-tsias emaii Krikto metins, kvieiu emaii ems tikiniuosius krikionis pradti intensyv dvasin rengimsi ne tik tas sukaktis minti, bet - kas svarbiausia - per Krikt gautas malones giliau suvokti, vertinti bei prasminti. Te ios deimtmeio kasmetins Gavnios bna reikmingos krikionikam smonjimui ir dvasiniam atsinaujinimui.
Šalia grai plan ir projekt, kuriuos toms sukaktims paminti pradjome kurti kartu su ms emaitijos kultrininkais, visuomens veikjais, valdios monmis, laukiame vis ms tikinij aktyvaus bendradarbiavimo, kad tas deimtmetis padt pamatus tolesnei dvasinei paangai Lietuvoje ir emaiiuose gyvenantiems ir gyvensiantiems monms.
Kvieiu jau per i met Gavni intensyvinti pastangas geriau painti krikionikj tikjim, sigyjant Naujj Testament, tiek individualiai, tiek eimose. Šventojo Rato skaitymo breliuose j studijuokime, j sigilinkime, su katechetais, tikybos mokytojais isiaikinkime ikylanius neaikumus. Neseniai ileistas Naujojo Testamento leidimas su prel. Antano Rubio komentarais yra gera proga pradti darb.
Kvieiu jau nuo i met Gavnios pradios uoliai apmstyti, igyventi ir atgaivinti ms krikioniko gyvenimo praktikas ir tradicijas: sekmadienio Eucharistijos – v. Mii ventim, dan ipaint ir ventj Komunij, bendr kasdien mald eimoje, rpesting ir sining vaik ir jaunimo rengim sakramentams: Pirmajai komunijai, Sutvirtinimui, Santuokai. Juos skatinkime ne tik iklausyti teorins katechezs kurs, bet ir perimti tikjimo inias bei sitraukti religinio krikioniko gyvenimo praktik. Nebekartokime nusibodusi ir neteising samprotavim, kad sovietmeiu buvo labai gerai, kai buvo udrausta ir varoma tiek vaik, tiek jaunimo katechez bei religin praktika. Drsiai atsisakykim sovietini ateizmo platintoj primest, su krikionikuoju tikjimu nesuderinam, „dvasinio gyvenimo standart”.
Kvieiu Gavnios metu uoliai laikytis ms krato religinio gyvenimo tradicij, iekant nauj form jas palaikyti iandienje situacijoje: emaii Kalvarijos Kaln giedojimo Gavnios metu namuose, eimose, kaim, miesto kvartal, kaimyn bendruomense.
Uoliai su meile parapij banyiose dalyvaukime Kryiaus kelio, Graudi verksm pamaldose, Eucharistinse procesijose bei adoracijose.
Kvieiu kiekvienoje parapijoje surengti tikiniai liaudiai rimtas trij dien Gavnios rekolekcijas. Vien dien ar pusdien jaunesniems ir vyresniems moksleiviams, po vien dien, skirt - ms moterims, kit - vyrams. Te kiekvienas tikintysis turi prog ne tik atlikti ger nuoirdi Velykin ipaint, bet ir galimyb igirsti 2–3 aktualius katechetinius pamokslus. Praykime parapij klebonus, kad Gavnios rekolekcijoms pasikviest ger rekolekcij vedj bei pakankamai kaimyn kunig ramiai iklausyti Js ilgesnes, isamesnes velykines ipaintis. Penktadien ir etadien, prie Verb sekmadien bei pirmomis Didiosios savaits dienomis, visus kvieiu dalyvauti kiekvienoje parapijoje rengiamose bendruomeninse susitaikymo ir atgailos pamaldose su asmenine ipaintimi, kad, dar kart apgailj savo nuodmes, su didesniu nuoirdumu galtume vsti Kristaus kani, mirt ir prisiklim.
Kaip ir kiekvienais metais, mes su generalvikaru Didj etadien lankysime vyskupijos parapij banyiose Jus, susirinkusius budti prie Kristaus kapo ir giedanius emaii Kalvarijos Kalnus bei laukianius Kristaus prisiklimo ventimo Velyknakio pamaldose.
Te Gavnios metu ms atgailos ir pasitaisymo ryt sustiprina ventas Pelen dienos, penktadieni, ypa Didiojo penktadienio, pasninkas. O ms meils Dievui tikrum teliudija Gavnios artimo meils darbai varge, nelaimje ar kitokiuose sunkumuose esantiems ms kaimynams, broliams seserims Kristuje.
Te ms dmesio bei patvarkymo susilaukia ms ir ms tv ir seneli statyti kryiai, koplytls, prie keli, sodyb, rymantys senuose kapeliuose, laukuose. Tegu jie ms rpesio ir pastang dka atnaujinti ir paremontuoti ar naujai pastatyti, teliudija Dievo meil ir gerum mums bei ateinanios kartoms. Tebna jie ir ms tikjimo stiprybs viesiu enklu, vies skleidianiu ne tik mums, bet ir kitiems, kit taut, kit tikjim monms.
Te ventai ir kilniai praleista Gavnia paruoia mus Velyk diaugsmingam ventimui, kad to diaugsmo atgaivinti drsiai engtume tolesnio gyvenimo keliu tvirtai tikdami, jog emikojo gyvenimo kelions gale ms laukia amin Velyk vent.
Palaimingos atgailos ir atsivertimo dvasios kupinos Gavnios linki Jums Js Vyskupas.
Jonas Boruta SJ
Teli Vyskupas
|
pradi
vir
